Vilnius
- M. Sakalinskas „Priesieninės – hiperplastinės rinosinusopatijų klinikos, diagnostikos, terapijos duomenys (1966), disertacija apginta Maskvoje.
- H. Šimkus (1967).
- R. Kašinskas „Lėtinis laringitas ir lėtinė alerginė faringopatija“ (1969), disertacija apginta Maskvoje.
- T. Daugirdas (1969).
- J. L. Martinkėnas „Klausos, vestibuliniai ir uoslės sutrikimai lūžus kaukolės pamatui“, (1970), disertacija apginta Leningrade.
- E. Z. Toločka „Lėtinio tonzilito paplitimas, klinikinė charakteristika ir kai kurių imunologinių organizmo reaktyvumo rodiklių kitimas tonzilektomijos įtakoje“ (1970), disertacija apginta Minske.
- L. Jazukevičius „Elektrorentgenosialografijos panaudojimas seilių liaukų navikų diferencinėje diagnostikoje“ (1987).
- V. Sakalinskas „Neurosensorinis komponentas esant įvairioms kondukcinio prikurtimo formoms“ (1988), disertacija apginta Maskvoje.
- J. L. Martinkėnas „Chirurginis nosies trauminių deformacijų gydymas (diagnostikos, klinikos, instrumentinės technikos ir funkcinės chirurgijos klausimai)“ (1988), disertacija apginta Maskvoje, habilitacinis darbas.
- D. Mieliauskaitė „Rekombinuoto 1 alfa2 interferono efektyvumas ir imunoreguliacinis veikimas, sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis“ (1997).
- E. Lesinskas „Serozinio vidurinės ausies uždegimo diagnostika ir gydymas“ (1999).
- M. Petrulionis „Neuždegiminių nosies ligų įtaka kvėpavimui per nosį“ (2000).
- D. Rauba „Ryklės skausmo diferencinė diagnostika“ (2001).
- R. Pliaukšta „Rinogeninių galvos skausmų priežastys ir diagnostika“ (2001).
- A. Tumėnas „Žandinių sinusitų gydymo metodų palyginamoji charakteristika“ (2001).
- S. Balseris „Nosies pertvaros iškrypimų įtaka lėtinio sinusito vystimuisi. Endoskopiniai, morfologiniai, chirurginio gydymo aspektai“ (2002).
- L. Jasevičienė „Gerklų vėžio sergamumo ir mirtingumo nuo šios ligos pokyčių Lietuvoje ir rizikos veiksnių įvertinimas“ (2003).
- A. Mickonas. „Gerklų papilomatozė: klinika, diagnostika, gydymas“ (2003).
- J. Ivaška. „Autonominės nervų sistemos įtaka vazomotorinėms nosies reakcijoms“ (2009).
- I. Paulauskienė „Gerklų morfologinių ir funkcinių pokyčių sąsajos su trumpalaikiais endotrachėjinės intubacijos parametrais'' (2012).
- I. Šatinskienė „Ūminio neurosensorinio klausos pažeidimo gydymas kortikosteroidais ir vidurinės ausies anatominių pokyčių vertinimas“ (2015).
Kaunas
- J. Zubkus „Vaikų Waldeyer‘o žiedas ir jo kitimai“ (1933).
- S. Žilinskas „Vestibulinio aparato ir klausos funkcijos sutrikimai, gydant tuberkuliozinį meningitą streptomicinu“ (1956), disertacija apginta Rygoje.
- A. Akelaitytė „Vidinės ausies morfologinių pokyčių genezė akustinės traumos poveikyje“ (1958), disertacija apginta Leningrade.
- B. Gapanavičius „Ligonių, sergančių angina, gydymo reikšmė reumato profilaktikai“ (1963).
- A. Kišonas „Įvairios trukmės garsų panaudojimas vertinant klausos funkciją normoje ir patologijoje“ (1966), disertacija apginta Leningrade.
- V. Kinduris „Beadatinio metodo panaudojimas otorinolaringologijoje įvedant vietinius anestetikus“ (1977), disertacija apginta Maskvoje.
- K. Povilaitis „Kalbinė audiometrija lietuvių kalba ir jos klinikinis pritaikymas“ (1982), disertacija apginta Kijeve.
- V. Uloza „Endolaringinės mikrooperacijos ir jos funkcinių rezultatų objektyvus įvertinimas“ (1982), disertacija apginta Maskvoje.
- V. Pivrikas „Periferinės vestibulinės sistemos pakenkimų diagnostika: ekspertinės sistemos „VERTIGO“ panaudojimo otorinolaringologijoje galimybės ir perspektyvos“ (1990). Medicinos mokslų daktaro (dabar – habilituoto daktaro) disertacija, disertacija apginta Kijeve.
- R. Nadišauskas “Ūmaus neurosensorinio prikurtimo medicininės reabilitacijos prognozavimas audiovestibuliniais tyrimais” (1995).
- N. Šiupšinskienė „Balso kiekybinio vertinimo sistema organinių gerklų susirgimų atvejais" (1995).
- V. Uloza "Organinių gerklų ligų diagnostikos ir chirurginio gydymo ypatumai" (2000), habilitacinis darbas.
- I. Ulozienė „Klausos sukeltų smegenų kamieno potencialų tyrimo vertė diagnozuojant smegenų kamieno pažeidimus“ (2001).
- E. Gradauskienė „Lietuvos vaikų klausos pažeidimų ankstyvoji diagnostika ir reabilitacija” (2002).
- R. Pribuišienė “Laringologinių tyrimų reikšmė diagnozuojant GERL laringofaringinę formą” (2003).
- N. Šiupšinskienė ”Sveiko ir pažeisto funkcinės ir organinės disfonijos balso kiekybinis vertinimas” (2003), habilitacinis darbas.
- I. Sruogienė “Kalbinės audiometrijos laisvame lauke kiekybinis vertinimas, reabilituojant ligonius, sergančius neurosensoriniu prikurtimu” (2003).
- S. Vaitkus “Sergančiųjų lėtiniu rinosinusitu žandinio ančio mukociliarinio klirenso kitimai po endonazalinės mikrochirurginės operacijos” (2003).
- G. Alzbutienė „Eksperimentinio ūminio vidurinės ausies uždegimo sukeltos timpanosklerozės patomorfologiniai ir osteogeneziniai ypatumai“ (2006).
- T. Balsevičius “Radiodažnuminės termoabliacijos veiksmingumas gydant knarkiančiuosius ir sergančius lengvu ir vidutinio sunkumo obstrukcinės miego apnėjos hipopnėjos sindromu” (2010).
- M. Kašėta „Automatinės organinių gerklų ligų kategorizavimo sistemos sukūrimas ir įvertinimas“ (2010).
- V. Liutkevičius „Matrikso metalo proteinazių raiškos ir jų genų polimorfizmo charakteristika nepiktybinių gerklų darinių, ikivėžinių būklių bei gerklų vėžio atvejais” (2011).
- A. Vegienė „Balso daugiaparametrio tyrimo sisteminės analizės reikšmė pirminei gerklų atrankai“ (2014).
Klaipėda
- V. Pivrikas „Klinikinis nestandartinių kalorinės stimuliacijos būdų vertinimas ir automatizuota nistagmografijos rezultatų analizė“ (1985), disertacija apginta Kijeve.
- R. Mačiulaitis „Lazerinė hemostazė ir chirurginio NdYAG lazerio panaudojimas otorinolaringologijoje“ (1993), disertacija apginta Leningrade.