Parengė prof. R. Pribuišienė, prof. V.Uloza, prof. E. Lesinskas
Otorinolaringologijos istorija Vilniuje
Lietuvoje ORL ištakos susijusios su Vilniaus unviversitete 1781 metais įsteigto Medicinos fakulteto dėstytojų veikla. Chirurginės klinikos įkūrėjas prancūzas J.Briote paskaitose skaitė apie LOR ligų apimtį, dažniausiai pasitaikančias ligas: nosies polipus, paratonzilinį pūlinį, viršutinių kvėpavimo takų ir stemplės svetimkūnius, gerklų ligas. Tuo metu penktadalis šalies gyventojų sirgo pūlinga otorėja. Tai sudarė motyvą austrui J.Frankui įkurti universitetinę kliniką, kur 12 lovų buvo gydomi ne tik lėtiniu otitu sergantys, bet ir kraujuojantys iš nosies ar stenozuojančiu laringitu sergantys asmenys. Aptardamas ligonio būklę palatoje gydytojas kalbėjo lotyniškai, o išėjęs iš palatos ligos eigą nagrinėjo lietuviškai. ORL vystymuisis neabejotinai reikšmingos J.Franko skaitytos paskaitos apie ausų, trachėjos ir stemplės ligas, 14 tomų medicinos enciklopedija „Praktiški medicinos patarimai„ (1811-1843), išleista lotynų kalba. Visas antrasis tomas – „Morbi aurium“ - paskirtas ausų ligoms ir jų gydymui, taip pat yra ir atskirų skyrių apie gerklų, ryklės ligas. Šiame veikale pateikta originali anginų klasifikacija (trauminė, katarinė, reumatinė, sąnarių, skrandžio, piktybinė, skorbuto, sifilinė) atspindėjo platų tuometinį klinikinį mąstymą. J. Frankas būdamas terapeutu dalyvavo pirmojoje tracheostomijos operacijoje, kurią atliko Universiteto rektorius V. Pelikanas (1819). Pastarasis laikomas ir nosies plastinės operacijos (rinoplastikos) pradininku Lietuvoje.
Per 19 J.Franko vadovautų metų Lietuvos gydytojai parengė ir viešai apgynė beveik šimtą disertacijų, tarp jų 12 mokslinių traktatų ANG ligų diagnostikos ir gydymo klausimais. 1805 m. buvo įkurta Vilniaus medikų draugija, kuri liko vieninteliu medicinos mokslo židiniu, 1842 m. Rusijos caro valdžiai uždarius Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, draugijos posėdžiuose tęsėsi medicinos, tuo pačiu ir ORL studijos. Juose buvo nagrinėjami otogeninės komplikacijos, gangreninės anginos, gerklų edemos, gerklų polipų gydymo klausimai. Vilniaus medikų draugija egzistavo 108 metus, jos veikla nutrūko 1913m. Žymiausi tų metų Europos ir Rusijos gydytojai laikė didele garbe būti jos nariais.
Lenkams okupavus Vilniaus kraštą 1919 m. Vilniaus universitetas buvo pavadintas Stepono Batoro vardu. Tuo pačiu buvo atidarytas ir Medicinos fakultetas. Otolaringologijos katedra ir klinika buvo įkurta 1923 m., o jos vadovu buvo paskirtas prof. J. Szmurło. Iš pradžių klinika naudojosi Karinės ligoninės Antakalnyje laringologijos skyriaus patalpomis. 1926 m. buvo atidaryta savarankiška 40 lovų ORL klinika su gerai įrengta operacine, auditorija, ambulatorija, muziejumi, biblioteka. Prie klinikos buvo įrengtas priimamasis otolaringologiniams ligoniams, o 1929 m. prie klinikos atidaryta kalbos ir balso sutrikimų poliklinika. Prof. J. Szmurło buvo aktyvus mokslininkas ir pedagogas, parašė 3 dalių ausų, nosies ir gerklės ligų vadovą “ Podrecznik dla lekarzy i studentow”, kuris 1927 metais vadovėlis buvo apdovanotas prestižine Poznanės universiteto premija.
Nuo 1938 m. klinikai vadovavo prof. Č.Čarnovskis. 1939 metais Vilniaus kraštas grąžinamas Lietuvai, išvykus gydytojams lenkams Vilniaus krašto gyventojai lieka be otorinolaringologinės pagalbos, o ir visoje Lietuvoje dirba tik 8 gydytojai otorinolaringologai. 1939 m. gruodžio 21 d. universiteto otolaringologijos klinikos vadovavimą ir turtą perėmė Lietuvos Raudonasis kryžius, įsteigdamas savo ligonines bei jų padalinius.
1940 metais Vilniaus Raudonojo Kryžiaus ligoninėje įkurtas Ausų, nosies ir gerklės ligų skyrius, o 1944 m. atkūrus Vilniaus universitetą, ANG katedrai pradėjo vadovauti P.Pakonaitis, asistente dirbo N. Adomaitienė. Katedra buvo įsikūrusi Respublikinėje Raudonojo Kryžiaus ligoninėje Žygimantų gatvėje, ausų, nosies, gerklės ligų skyrius turėjo 60 lovų. 1944-1968 metais P. Pakonaitis dėstė otorinolaringologijos kursą Vilniaus universitete studentams, gydytojams kursantams. Šis puikus specialistas daug operuodavo, pasižymėjo puikia operacine technika, tikslumu ir nors neturėjo mokslinių laipsnių visoje Lietuvoje buvo vadinamas profesoriumi.
1949 m. prie Ausų, nosies, gerklės ligų katedros prijungta ir akių ligų katedra. 1952 m. šios abi katedros buvo prijungtos prie fakultetinės chirurgijos katedros (vad. doc. K.Katilius), paliekant tik atskirą ORL ligų kursą. Taigi, P.Pakonaitis liko šio kurso vedėju. Vėliau fakultetinės chirurgijos katedra perrorganizuota į II –os chirurgijos katedrą, kuriai vadovavo prof. A.Sučila. ANG kursui nuo 1967 - 1990 m. vadovavo doc. M. Sakalinskas. Jis buvo ilgametis Vilniaus otorinolaringologų draugijos, o vėliau ir Lietuvos otorinolaringologų mokslinės draugijos pirmininkas. M. Sakalinskas 1966 m. apsiginė daktaro disertaciją, o 1976 m. išleido monografiją – V. Palčiun ir M. Sakalinskas „Otosklerozės klinika ir chirurginis gydymas“.
Vilniaus Raudonojo Kryžiaus ligoninės Ausų nosies gerklės ligų skyrius 1983 metais buvo perkeltas į VUL „Santariškių klinikas“. Tuo metu ORL kursą Vilniaus universitete dėstė doc. M.Sakalinskas ir doc. R.Kašinskas (daktaro disertaciją apgynė 1969 m.). V. Sakalinskas daktaro disertaciją apgynė 1988 m.
1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, vykstant aukštųjų mokyklų reformai, klinikinės katedros reorganizuotos į klinikas. Vilniaus Universiteto Ausų, nosies, gerklės ligų klinikos vadovu buvo išrinktas doc. R.Kašinskas. Nuo 2002 m. klinika pervadinta į Ausų, nosies, gerklės ligų centrą. Vadovaujant doc. R.Kašinskui, ANG ligų centre daktaro disertacijas apgynė E. Lesinskas (1999), M. Petrulionis (2000), D. Rauba (2001), R. Pliaukšta (2001), A. Tumėnas (2001), S. Balseris (2002).
Nuo 2007 metų Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Ausų, nosies, gerklės ir akių ligų klinikai ir VUL Santariškių klinikų ANG centrui vadovauja prof. E. Lesinskas. Jam vadovaujant daktaro disertaciją apgynė J. Ivaška (2009), I. Paulauskienė (2012), I. Šatinskienė (2015). Nuo 2011 m. VU Vaikų ligoninė tapo VUL Santariškių klinikų filialu, ir šios ligoninės Vaikų ANG skyrius tapo VUL Santariškių klinikų ANG centro dalimi.
VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centrą sudaro ANG skyrius (30 lovų) ir Vaikų ANG skyrius (20 lovų), Vaikų klausos tyrimų poskyris, ambulatoriniai poskyriai. Centre kasmet atliekama apie 5000 operacijų, dirba 28 gydytojai, iš kurių 10 mokslo daktarų. VU MF ANG ir Akių klinikos dėstytojai otorinolaringologai dėsto otorinolaringologijos kursą VU MF medicinos, odontologijos ir slaugos specialybių studentams, klinikoje dirba profesorius (E. Lesinskas), docentas (M. Petrulionis), 3 lektoriai (D. Rauba,R. Pliaukšta, J. Ivaška), 2 asistentai (V. Beleškienė, A. Matulevičius), 3 doktorantai, 6 gydytojai rezidentai. 2014 m. prof. E. Lesinskas išleido vadovėlį studentams, gydytojams otorinolaringologams ir šeimos gydytojams „Ausų, nosies ir gerklės ligos“, kuriame su gausiomis spalvotomis schemomis ir originaliomis klinikinėmis iliustracijomis aprašoma ANG anatomija ir fiziologija, pateikiama ANG susirgimų etiologija, diagnostika, gydymo standartai, supažindinama su svarbiausių ANG srities operacijų aprašymais.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ANG skyrius. 1955 m. 50 lovų ANG skyrius buvo atidarytas Vilniaus II –je ligoninėje, įsikūrusioje misionierių vienuolyno pastatuose, jo vadovu buvo paskirtas A. Sodeika. Per 33 vadovavimo metus šio specialisto prižiūrimi pirmąsias ANG operacijas atliko 56 gydytojai. 1964m. A.Sodeika įkūrė Vilniaus m. foniatrinį kabinetą. 1968 m. Vilniaus II- je ligoninėje įsteigtas 40 lovų vaikų ANG ligų skyrius, vėliau padidintas iki 70 lovų. Skyriaus vedėja tapo K.Lapinskienė.
Nuo 1971 m. Vilniaus II – os ligoninės ANG ligų skyriuje pradėjus dirbti medicinos mokslų kandidatui (daktaro disertacija 1970 m., habilituoto daktaro – 1988 m.) J.L.Martinkėnui, Misionierių ligoninės LOR skyriuje buvo vystoma nosies ir prienosinių sinusų funkcinė-estetinė chirurgija. Nuo 1989 m. J.L. Martinkėnas ėmė vadovauti ANG skyriui, kuriame 1994 m. suformuotas Respublikinis Rinologijos centras. Čia buvo aktyviai vystoma endoskopinė endonazalinė nosies ir prienosinių sinusų chirurgija bei nosies plastika. 2005 m. ANG skyrius persikėlė į Vilniaus universitetinę greitosios pagalbos ligoninę, o ANG skyriaus vedėju tapo dr. S. Balseris. ANG skyrius kasmet organizuoja funkcinės endoskopinės chirurgijos mokslinius-praktinius seminarus šalies gydytojams.
VU Vaikų ligoninės Vaikų Ausų, nosies ir gerklės ligų skyrius. Misionierių ligoninės Vaikų Ausų, nosies ir gerklės ligų skyrius 2004 m. buvo perkeltas į VU Vaikų ligoninę Santariškėse, skyriaus ir Vaikų ANG ir Akių ligų centro vadovu tapo dr. V. Sakalinskas. Dr. V. Sakalinskas išleido leidinius „Audiologijos pradmenys“ (2000), „Otologijos pradmenys" (2002), kartu su habil.. dr. J. L. Martinkėnu - „Rinologijos pradmenys" (2012). 2011 m. VU Vaikų ligoninė tapo VUL Santariškių klinikų filialu, o šios ligoninės Vaikų ANG skyrius tapo VUL Santariškių klinikų ANG centro dalimi Vaikų ANG skyriui vadovauja dr. E. Gradauskienė.
Otorinolaringologijos istorija Kaune
Lenkų okupacijos metu, Lietuvos medicininė mokslinė veikla persikėlė į Kauną. 1924 m. profesorius P. Radzvickas įkūrė pirmąją ORL kliniką. Tų pačių metų spalio 6 dieną Lietuvos universiteto Medicinos fakulteto taryboje profesorius buvo išrinktas Ausų, nosies ir gerklės ligų katedros vedėju ir perskaitė inauguracinę paskaitą „Adenoidų išaugos ir jų reikšmė visuomenės gyvenime“. P.Radzvickas (1864-1931) klinikai vadovavo 7 metus. Be gydomojo ir pedagoginio darbo jis aktyviai dalyvavo naujųjų Akių ir ANG klinikų statyboje. Naujosios klinikos buvo baigtos 1930 metais. Jose buvo erdvi ambulatorija, operacinės, palatos, pooperacinių perrišimų kabinetai, auditorijos paskaitoms. Po mirties prof. P. Radzvickas testamentu paliko 100 000 litų studentų stipendijoms, 10 000 litų kurčnebylių mokyklai steigti.
Prof. J. Zubkus (1898–1953) buvo antrasis klinikos vedėjas. Jis apgynė medicinos daktaro disertaciją otorinolaringologine tema „Vaikų Waldeyero žiedas ir jo kitimai“, išanalizavęs 3028 Lietuvos vaikų ryklės migdolų būklę. Po specializacijos Vienoje J.Zubkus Lietuvoje pirmasis atliko bronchoskopiją ir ezofagoskopiją, pradėjo diagnozuoti otosklerozę. Prof. Zubkaus vadovavimo laikotarpiu 1939 metais baigus statyti Vytauto Didžiojo Universiteto Medicinos fakulteto klinikas, Ausų, nosies, gerklės ligų klinikai buvo išskirtos 55 lovos. Klinikos patalpos ir įranga atitiko europinius standartus. Šiuo laikotarpiu klinikoje dirbo 9 gydytojai, kurie vėliau buvo kviečiami kurti ORL pagalbą kituose Lietuvos miestuose. Tokiu būdu A.Gasiūnas išvyko dirbti į Šiaulius, J.Statkevičius – į Panevėžį, O.Purtokaitė – į Klaipėdą ir Telšius, P.Pakonaitis – į Vilnių. Vokiečių okupacijos metais kliniką užėmus kariuomenei, prof. J.Zubkus, kuris buvo ir universiteto prorektorius, buvo uždarytas į sunkiųjų darbų kalėjimą.
1944 metais Ausų, nosies, gerklės ligų katedros vedėju išrinktas S.Žilinskas (1981-1965), kuris buvo Lietuvos otoneurologijos pradininkas. Jo iniciatyva 1948m. įsteigta Kauno krašto mokslinės draugijos ORL padalinys, kuris 1957 m. reorganizuota į Lietuvos ORL draugiją (LOD), gyvuojančią iki šiol. S.Žilinskas yra ir pirmojo lietuviško vadovėlio „Ausų, nosies ir gerklės ligos“ (1964 m.) autorius.
Nuo 1965 m. ANG katedrai vadovavo doc. B.Gapanavičius, kuris pirmasis Pabaltijo šalyse pradėjo stapedoplastikas otoskleroze sergantiems pacientams. Šiuo laikotarpiu klinikoje susiformavo otiatrinė kryptis, kurioje daktaro disertaciją apgynė A. Akelaitytė (1958) bei A.Kišonas (1966). Doc. B.Gapanavičius 1973 m. emigravo į Izraelį, palikdamas Kaune savo mokinius (A.Kišoną, K.Povilaitį), tęsusius jo pradėtus darbus klinikinės ir mokslinės otiatrijos srityje.
Doc. A.Kišonas ANG klinikai vadovavo nuo 1972 metų. Tuo metu klinikų centrinio korpuso V-VI aukštuose buvo įkurtas 60 lovų stacionaras, kuris tebėra iki šiol. Šiuo laikotarpiu buvo aktyviai vystoma klinikinė ir mokslinė veikla. Daktaro disertaciją 1977 m. apgynė V.Kinduris.
1978 m. ANG ligų katedra buvo apjungta su Akių ligų katedra ir iki 1988 m. jai vadovavo oftalmologė prof. E.Daktaravičienė, o vėliau – iki 1990 m. oftalmologas prof. V.Jašinskas. Šiuo laikotarpiu daktaro disertacijas apgynė K.Povilaitis (1982) bei V.Uloza (1982). Klinikos ambulatoriniame poskyryje 1981 m. įkurtas pirmasis Lietuvoje foniatrinis kabinetas (V.Uloza, A.Galminienė), kuriame įprastus gerklų tyrimo metodus papildė laringostroboskopija, balso reabilitacijai įdiegtas fonopedinis mokymas. 1986 m. V.Uloza išleido „Gerklų ligų atlasą“, kuriame trimis kalbomis (lietuviškai, rusiškai ir angliškai) buvo išdėstyta gerklų anatomija, laringologiniai tyrimo metodai, dažniausios ligos, iliustruotos endoskopiniais-mikroskopiniais gerklų vaizdais bei histologinių preparatų nuotraukomis ir detaliu aprašymu.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę Kauno Medicinos akademijoje buvo kuriamos profilinės klinikos. 1990 m. atkūrus Ausų, nosies, gerklės ligų klinikos savarankiškumą, jos vadovu paskirtas doc. K.Povilaitis.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, sustiprėjo tarptautiniai ryšiai, KMU ANG ligų klinikos darbuotojams atsirdo galimybės tobulintis užsienio klinikose, sustiprėjo klinikos materialinė bazė, buvo priimami dirbti jauni, perspektyvūs gydytojai. 1994 m. klinikoje įkurtas Tarptautinis audiologijos ir foniatrijos centras. Tais pačiais metais buvo išleistas II–asis lietuviškas vadovėlis „Ausų, nosies, gerklės ligos“, kurio autoriai buvo doc. A.Kišonas, doc. K.Povilaitis, doc. V.Kinduris ir prof. V.Uloza. Šiuo laikotarpiu klinikoje buvo tęsiami klausos, pusiausvyro analizatoriaus bei balso funkciniai tyrimai, steigiamos tyrimų laboratorijos, aktyviai vystomas ir mokslinis darbas. Daktaro disertacijas apgynė 8 klinikos gydytojai: R.Nadišauskas (1995), N.Šiupšinskienė (1995), I.Ulozienė (2001), E.Gradauskienė (2002), R.Pribuišienė (2003), I.Sruogienė (2003), S.Vaitkus (2003), G.Raustytė – Alzbutienė (2006); habilituoto daktaro disertacijas 2 mokslų daktarai – V.Uloza (2000) ir N.Šiupšinskienė (2003).
Nuo 2006 metų Kauno medicinos universiteto Ausų, nosies gerklės ligų klinikai vadovauja prof. habil.dr.V.Uloza. Tuo laikotarpiu jo vadovaujami daktaro disertacijas apgynė 4 klinikos gydytojai: M.Kašėta, V.Liutkevičius, T.Balsevičius, A.Vegienė.
2010 metais, sujungus KMU ir Lietuvos veterinarijos akademiją, įkurtas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU). Šiuo metu LSMU ANG ligų klinikoje yra 45 lovų stacionaras bei ambulatorinis poskyris. Klinikoje dirba 28 gydytojai, tarp jų 2 habilituoti daktarai, 9 medicinos daktarai, 2 doktorantai, 16 gydytojų rezidentų. Klinikoje otorinolaringologiją studijuoja LSMU Medicinos fakulteto VI kurso studentai bei Odontologijos fakulteto IV kurso studentai. Tarp dėstytojų yra 3 profesoriai (V.Uloza, I. Ulozienė, R.Pribuišienė), 2 docentai (S.Vaitkus, T.Balsevičius), 4 lektoriai (G.Alzbutienė, M.Kašėta, V.Liutkevičius, A.Vegienė).
Lietuvos otorinolaringologijos dabartis
Šiuo metu ambulatorinė ORL pagalba teikiama visuose Lietuvos miestuose, stacionarinė pagalba sutelkta universitetinėse, apskričių ir didesnių miestų ligoninėse. Aukščiausio lygio specializuotos medicininės paslaugos teikiamos LSMU Ausų, nosies, gerklės ligų klinikoje (vad. prof. habil. dr. V.Uloza) ir Vilniaus universiteto Santariškių ligoninės Akių, ausų, nosies ir gerklės ligų centre (vad. prof. dr. E.Lesinskas). Šiuose klinikiniuose – mokslo centruose atliekamas platus spektras ausų, nosies, gerklės ligų operacijų, teikiamos III lygio konsultacijos. Įdiegta daug šiuolaikinių gydymo ir tyrimo metodų, atliekamos sudėtingos suaugusių ir vaikų mikroskopinės klausą atstatančios operacijos, funkcinės endonazalinės nosies ir prienosinių sinusų operacijos, mikrochirurginės gerklų operacijos, funkcinės ausų, nosies, gerklų plastikos, šalinami LOR organų infekciniai židiniai, gerybiniai ir piktybiniai navikai, chirurgiškai gydomas knarkimas ir obstrukcinės miego apnėjos sindromas. Ligonių ištyrimui naudojama vizualinė video – endoskopinė sistema, turinti galimybę archyvuoti gautus rezultatus. Ji taip pat naudojama priešoperacinės, pooperacinės ligonio būklės įvertinimui, ligos eigos sekimui, gydymo rezultatų įvertinimui.
Kaune stacionarinė ir chirurginės otorinolaringologinė pagalba teikiama taip pat ir Kauno respublikinės ligoninės Ausų, nosies, gerklės skyriuje (ved. K.Šaulys), įkurtame 1972 m., o nuo 2005 m. ir Kauno II –osios klinikinės ligoninės dienos chirurgijos centre. Vilniuje stacionarinės chirurginės otorinolaringologinės paslaugos be Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų taip pat teikiamos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ANG ligų skyriuje (vad. dr. S.Balseris) bei Vilniaus universiteto vaikų ligoninės Vaikų ANG skyriuje (vad. dr. E.Gradauskienė). Klaipėdoje ausų, nosies, gerklės ligų stacionarai yra Klaipėdos apskrities ligoninėje (ved. J.Diržauskienė), universitetinėje ligoninėje (ved. B.Praškevičius), Vaikų ligoninėje (ved. V.Kanopkienė). ANG ligų stacionarai yra ir Šiaulių (ved. E.Brazienė) bei Panevėžio (ved. A.Abramavičius) respublikinėse ligoninėse. Ambulatorinė ORL pagalba minėtų ligoninių ir miestų poliklinikose.
LSMU Ausų, nosies, gerklės ligų klinikoje ir Vilniaus universiteto Santariškių ligoninės Akių, ausų, nosies ir gerklės ligų centre dėstomas otorinolaringologijos kursas (taip pat ir užsienio studentams), nuo 1990 m. rezidentūroje ruošiami jaunieji specialistai. Rezidentūra trunka 3 metus. Kasmet Kaune rezidentūrą baigia 5-6, Vilniuje – 2-3 jauni otorinolaringologai. Minėtuose centruose kasmet vyksta podiplominiai gydytojų kvalifikacijos kėlimo kursai, kuriuose tobulinasi otorinolaringologai iš visos Lietuvos.
Po II-trojo pasaulinio karo Lietuvoje dirbo tik 16 otorinolaringologų. Šiuo metu šalyje dirba virš 300 specialistų, kurių dauguma susibūrę į kraštų ORL asociacijas ir filialus bei juos vienijančią Lietuvos otorinolaringologų draugiją (LOD). Organizuoti du Baltijos otorinolaringologų kongresai (2005 m. Vilniuje, 2014 m. Kaune), o taip pat du Lietuvos - Lenkijos otorinolaringologų kongresai Druskininkuose (2008 ir 2013 m.).
Nuo 2014 m. LOD vadovauja prof. E. Lesinskas. Vilniaus ORL asociacijos pirmininkas yra dr. R. Pliaukšta, Kauno - prof. R.Pribuišienė, Klaipėdos – prof.habil.dr. N.Šiupšinskienė, Šiaulių ORL filialo pirmininkas – E.Butkus, Panevėžio – V.Glodenis.
Draugijų aktyvią veiklą atspindi kasmet organizuojamos respublikinės ir tarptautinės konferencijos specializuotais ir tarpdisciplininiais klausimais, nuo 2007 m. prof. habil.dr. V.Ulozos iniciatyva leidžiamas lietuviškas ORL žurnalas „Otorinolaringologijos aktualijos“.