Lietuvos otorinolaringologų apgintos disertacijos

Vilnius

  1. M. Sakalinskas „Priesieninės – hiperplastinės rinosinusopatijų klinikos, diagnostikos, terapijos duomenys (1966), disertacija apginta Maskvoje.
  2. H. Šimkus (1967).
  3. R. Kašinskas „Lėtinis laringitas ir lėtinė alerginė faringopatija“ (1969), disertacija apginta Maskvoje.
  4. T. Daugirdas (1969).
  5. J. L. Martinkėnas „Klausos, vestibuliniai ir uoslės sutrikimai lūžus kaukolės pamatui“, (1970), disertacija apginta Leningrade.
  6. E. Z. Toločka „Lėtinio tonzilito paplitimas, klinikinė charakteristika ir kai kurių imunologinių organizmo reaktyvumo rodiklių kitimas tonzilektomijos įtakoje“ (1970), disertacija apginta Minske.
  7. L. Jazukevičius „Elektrorentgenosialografijos panaudojimas seilių liaukų navikų diferencinėje diagnostikoje“ (1987).
  8. V. Sakalinskas „Neurosensorinis komponentas esant įvairioms kondukcinio prikurtimo formoms“ (1988), disertacija apginta Maskvoje.
  9. J. L. Martinkėnas „Chirurginis nosies trauminių deformacijų gydymas (diagnostikos, klinikos, instrumentinės technikos ir funkcinės chirurgijos klausimai)“ (1988), disertacija apginta Maskvoje, habilitacinis darbas.
  10. D. Mieliauskaitė „Rekombinuoto 1 alfa2 interferono efektyvumas ir imunoreguliacinis veikimas, sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis“ (1997).
  11. E. Lesinskas „Serozinio vidurinės ausies uždegimo diagnostika ir gydymas“ (1999).
  12. M. Petrulionis „Neuždegiminių nosies ligų įtaka kvėpavimui per nosį“ (2000).
  13. D. Rauba „Ryklės skausmo diferencinė diagnostika“ (2001).
  14. R. Pliaukšta „Rinogeninių galvos skausmų priežastys ir diagnostika“ (2001).
  15. A. Tumėnas „Žandinių sinusitų gydymo metodų palyginamoji charakteristika“ (2001).
  16. S. Balseris „Nosies pertvaros iškrypimų įtaka lėtinio sinusito vystimuisi. Endoskopiniai, morfologiniai, chirurginio gydymo aspektai“ (2002).
  17. L. Jasevičienė „Gerklų vėžio sergamumo ir mirtingumo nuo šios ligos pokyčių Lietuvoje ir rizikos veiksnių įvertinimas“ (2003).
  18. A. Mickonas. „Gerklų papilomatozė: klinika, diagnostika, gydymas“ (2003).
  19. J. Ivaška. „Autonominės nervų sistemos įtaka vazomotorinėms nosies reakcijoms“ (2009).
  20. I. Paulauskienė „Gerklų morfologinių ir funkcinių pokyčių sąsajos su trumpalaikiais endotrachėjinės intubacijos parametrais'' (2012).
  21. I. Šatinskienė „Ūminio neurosensorinio klausos pažeidimo gydymas kortikosteroidais ir vidurinės ausies anatominių pokyčių vertinimas“ (2015).

Kaunas

  1. J. Zubkus „Vaikų Waldeyer‘o žiedas ir jo kitimai“ (1933).
  2. S. Žilinskas „Vestibulinio aparato ir klausos funkcijos sutrikimai, gydant tuberkuliozinį meningitą streptomicinu“ (1956), disertacija apginta Rygoje.
  3. A. Akelaitytė „Vidinės ausies morfologinių pokyčių genezė akustinės traumos poveikyje“ (1958), disertacija apginta Leningrade.
  4. B. Gapanavičius „Ligonių, sergančių angina, gydymo reikšmė reumato profilaktikai“ (1963).
  5. A. Kišonas „Įvairios trukmės garsų panaudojimas vertinant klausos funkciją normoje ir patologijoje“ (1966), disertacija apginta Leningrade.
  6. V. Kinduris „Beadatinio metodo panaudojimas otorinolaringologijoje įvedant vietinius anestetikus“ (1977), disertacija apginta Maskvoje.
  7. K. Povilaitis „Kalbinė audiometrija lietuvių kalba ir jos klinikinis pritaikymas“ (1982), disertacija apginta Kijeve.
  8. V. Uloza „Endolaringinės mikrooperacijos ir jos funkcinių rezultatų objektyvus įvertinimas“ (1982), disertacija apginta Maskvoje.
  9. V. Pivrikas „Periferinės vestibulinės sistemos pakenkimų diagnostika: ekspertinės sistemos „VERTIGO“ panaudojimo otorinolaringologijoje galimybės ir perspektyvos“ (1990). Medicinos mokslų daktaro (dabar – habilituoto daktaro) disertacija, disertacija apginta Kijeve.
  10. R. Nadišauskas “Ūmaus neurosensorinio prikurtimo medicininės reabilitacijos prognozavimas audiovestibuliniais tyrimais” (1995).
  11. N. Šiupšinskienė „Balso kiekybinio vertinimo sistema organinių gerklų susirgimų atvejais" (1995).
  12. V. Uloza "Organinių gerklų ligų diagnostikos ir chirurginio gydymo ypatumai" (2000), habilitacinis darbas.
  13. I. Ulozienė „Klausos sukeltų smegenų kamieno potencialų tyrimo vertė diagnozuojant smegenų kamieno pažeidimus“ (2001).
  14. E. Gradauskienė „Lietuvos vaikų klausos pažeidimų ankstyvoji diagnostika ir reabilitacija” (2002).
  15. R. Pribuišienė “Laringologinių tyrimų reikšmė diagnozuojant GERL laringofaringinę formą” (2003).
  16. N. Šiupšinskienė ”Sveiko ir pažeisto funkcinės ir organinės disfonijos balso kiekybinis vertinimas” (2003), habilitacinis darbas.
  17. I. Sruogienė “Kalbinės audiometrijos laisvame lauke kiekybinis vertinimas, reabilituojant lig